„SpaceX“ raketa „Falcon 9“ su keturiais kosmoso turistais trečiadienio vakarą pakilo iš Kennedy kosmoso centro Floridoje pirmajai vien civilių įgulos misijai orbitoje.
Praėjusį mėnesį prie Tarptautinės Kosminės Stoties prijungtas naujas modulis – rusiškas „Nauka“. Tiesa, procedūra nebuvo visiškai sklandi – vienas iš modulio variklių netikėtai.
123RF.com nuotr. / Astronautas mėnulyje NASA surinko pirmąją iš savo galingų raketų „Space Launch System“ (SLS), kurios jau šį dešimtmetį skraidins žmones į Mėnulį.
Penktadienį Floridos Kenedžio kosmoso centre inžinieriai baigė nuleisti 65 m. aukščio pagrindinę pakopą tarp dviejų mažesnių raketų nešėjų.
Tai pirmas kartas, kai visi trys pagrindiniai raketos elementai buvo kartu jų paleidimo konfigūracijoje.
Pirmąjį skrydį „Artemis-1“ NASA ketina įvykdyti jau šiais metais. Jo metu SLS į Mėnulį skraidins naujos kartos amerikiečių įgulos transporto priemonę „Orion“. Tačiau jame nebus astronautų; inžinieriai nori išbandyti ir raketą, ir erdvėlaivį. Žmonės į jį bus įleisti tik 2023 m.
Dalis žmonių tvirtino, kad „Apollo 11“ buvo puiki Šaltojo karo pergalė ir daugiau misijų į Mėnulį rengti nereikia.
Kiti į šį pasiekimą žiūrėjo kaip į puikiai JAV gyventojus motyvuojančią istoriją, kuri „jau yra papasakota, tad kam vėl žaisti pagal tą patį scenarijų“.
Dar kiti piktinosi „Apollo“ išlaidomis. O jos buvo išties didelės ir prilygo nedidelio karo išlaidoms. O tuo metu JAV ir taip jau buvo įsitraukusi į Indokinijos pusiasalyje vykusius karinius konfliktus, kas visuomenėje ir taip kėlė papildomą įtampą.
Visgi, buvo daug argumentų, kodėl verta tęsti „Apollo“ programą.
Iš esmės „Apollo“ programa buvo baigta iki 1964-ųjų. Didžioji pinigų dalis jau išleista, kaip ir padaryti svarbiausi darbai, naujosios „Saturn V“ raketos jau paruoštos, patobulinta įgulos kabina bei Mėnulio modulio statybos darbai jau vyko. Tad kam sustoti finišo tiesiojoje?